Audiotour ŽYDŲ PAVELDO OBJEKTAI ŠIAULIUOSE

Šiandieniame mieste išlikę nemažai žydų gyvenimą Šiauliuose menančių paveldo objektų bei su žydų istorija susijusių vietų. Juos ir kviečiame aplankyti per šią pažintinę ekskursiją.

   Dabartinėje Lietuvos teritorijoje žydai apsigyveno Vytauto Didžiojo laikais. Gavę gana plačią autonomiją, jie čia ėmė plėtoti prekybą ir amatus. Žydų įsigyvenimas Lietuvoje intensyvesniu tapo tik XVIII a. pirmojoje pusėje, kai siekiant atgaivinti dėl didelių demografinių nuostolių ir politinių suiručių smukusį miestų ir miestelių ūkinį gyvybingumą, jų savininkai teikė žydams kurtis palankias privilegijas. 

Šiauliuose žydai pradėjo kurtis XVII a. pab., kai pirmajam žydui apsigyventi Šiauliuose leido valdovo Jono III Sobieskio 1681 m. suteikta privilegija. Vis dėlto tame pačiame dokumente nurodyta, kad daugiau žydų čia nesikurtų, nes miestelėnai bijo konkurencijos.

 Apsigyventi Šiauliuose nauji gyventojai, tarp jų ir žydai, imti kviesti po XVIII a. pr. siautusio maro, didelio gaisro ir Šiaurės karo, nes buvo norima atgaivinti nuniokotą miestą. Draudimas žydams laisvai apsigyventi Šiauliuose galutinai buvo panaikintas 1731 m.

XVIII a. vid. į Šiaulius ėmė keltis jau anksčiau aplinkiniuose miesteliuose: Kelmėje, Žagarėje, Šiaulėnuose, gyvenę žydai. Jiems čia leista organizuoti savivaldos bendruomenę – kahalą, statyti mieste sinagogą ir įrengti kapines, verstis prekyba ir amatais.

Pamažu žydų skaičius taip išaugo, kad XX a. pr. žydai sudarė net tris ketvirtadalius visų miesto gyventojų. Tokia didelė žydų bendruomenė neabejotinai darė didžiulę įtaką viso miesto gyvenimui.