音频游览

音频游览ŽYDŲ PAVELDO OBJEKTAI ŠIAULIUOSE

2 游览停留

  1. 语音导览概要
  2. 语音导览概要

    Šiandieniame mieste išlikę nemažai žydų gyvenimą Šiauliuose menančių paveldo objektų bei su žydų istorija susijusių vietų. Juos ir kviečiame aplankyti per šią pažintinę ekskursiją.

       Dabartinėje Lietuvos teritorijoje žydai apsigyveno Vytauto Didžiojo laikais. Gavę gana plačią autonomiją, jie čia ėmė plėtoti prekybą ir amatus. Žydų įsigyvenimas Lietuvoje intensyvesniu tapo tik XVIII a. pirmojoje pusėje, kai siekiant atgaivinti dėl didelių demografinių nuostolių ir politinių suiručių smukusį miestų ir miestelių ūkinį gyvybingumą, jų savininkai teikė žydams kurtis palankias privilegijas. 

    Šiauliuose žydai pradėjo kurtis XVII a. pab., kai pirmajam žydui apsigyventi Šiauliuose leido valdovo Jono III Sobieskio 1681 m. suteikta privilegija. Vis dėlto tame pačiame dokumente nurodyta, kad daugiau žydų čia nesikurtų, nes miestelėnai bijo konkurencijos.

     Apsigyventi Šiauliuose nauji gyventojai, tarp jų ir žydai, imti kviesti po XVIII a. pr. siautusio maro, didelio gaisro ir Šiaurės karo, nes buvo norima atgaivinti nuniokotą miestą. Draudimas žydams laisvai apsigyventi Šiauliuose galutinai buvo panaikintas 1731 m.

    XVIII a. vid. į Šiaulius ėmė keltis jau anksčiau aplinkiniuose miesteliuose: Kelmėje, Žagarėje, Šiaulėnuose, gyvenę žydai. Jiems čia leista organizuoti savivaldos bendruomenę – kahalą, statyti mieste sinagogą ir įrengti kapines, verstis prekyba ir amatais.

    Pamažu žydų skaičius taip išaugo, kad XX a. pr. žydai sudarė net tris ketvirtadalius visų miesto gyventojų. Tokia didelė žydų bendruomenė neabejotinai darė didžiulę įtaką viso miesto gyvenimui.

  3. 1 Chaimo Frenkelio odų fabriko darbuotojų sinagoga
  4. 2 Chaimo Frenkelio odų fabrikas
  5. 3 Chaimo Frenkelio vila
  6. 4 Šiaulių žydų kapinės
  7. 5 Šiaulių žydų getas
  8. 6 Žydų senelių prieglauda
  9. 7 Kaganų saldanių ir šokolado fabrikas
  10. 8 Talmud Toros pradžios mokykla
  11. 9 Gydytojo Simono Volperto namas
  12. 10 Žydų ligoninė
  13. 11 Žydų kaimo pirklių sinagoga
  14. 12 Vilniaus ir Vasario 16-osios gatvių sankryža
  1. 语音导览概要

    Šiandieniame mieste išlikę nemažai žydų gyvenimą Šiauliuose menančių paveldo objektų bei su žydų istorija susijusių vietų. Juos ir kviečiame aplankyti per šią pažintinę ekskursiją.

       Dabartinėje Lietuvos teritorijoje žydai apsigyveno Vytauto Didžiojo laikais. Gavę gana plačią autonomiją, jie čia ėmė plėtoti prekybą ir amatus. Žydų įsigyvenimas Lietuvoje intensyvesniu tapo tik XVIII a. pirmojoje pusėje, kai siekiant atgaivinti dėl didelių demografinių nuostolių ir politinių suiručių smukusį miestų ir miestelių ūkinį gyvybingumą, jų savininkai teikė žydams kurtis palankias privilegijas. 

    Šiauliuose žydai pradėjo kurtis XVII a. pab., kai pirmajam žydui apsigyventi Šiauliuose leido valdovo Jono III Sobieskio 1681 m. suteikta privilegija. Vis dėlto tame pačiame dokumente nurodyta, kad daugiau žydų čia nesikurtų, nes miestelėnai bijo konkurencijos.

     Apsigyventi Šiauliuose nauji gyventojai, tarp jų ir žydai, imti kviesti po XVIII a. pr. siautusio maro, didelio gaisro ir Šiaurės karo, nes buvo norima atgaivinti nuniokotą miestą. Draudimas žydams laisvai apsigyventi Šiauliuose galutinai buvo panaikintas 1731 m.

    XVIII a. vid. į Šiaulius ėmė keltis jau anksčiau aplinkiniuose miesteliuose: Kelmėje, Žagarėje, Šiaulėnuose, gyvenę žydai. Jiems čia leista organizuoti savivaldos bendruomenę – kahalą, statyti mieste sinagogą ir įrengti kapines, verstis prekyba ir amatais.

    Pamažu žydų skaičius taip išaugo, kad XX a. pr. žydai sudarė net tris ketvirtadalius visų miesto gyventojų. Tokia didelė žydų bendruomenė neabejotinai darė didžiulę įtaką viso miesto gyvenimui.

评论

尚无评论

写下第一条评论
A minimum rating of 1 star is required.
Please fill in your name.